JAV LB Tarybos rinkimai

GEGUŽĖS 9-17 d.d. JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos rinkimai.Visi lietuvių kilmės asmenys ir jų ne lietuviai sutuoktiniai turi teisę rinkimuose balsuoti. Parsisiųskite kandidatų sąrašą su nuotraukomis ir biografijomis.

JAV LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS XIX TARYBOS RINKIMŲ TVARKA LB FILADELFIJOS APYLINKĖJE

LB Philadelphia apylinkės Rinkimų komisiją sudaro:
Darius Paškevičius, pirm., Vytautas Gedvilas ir Dalia Jakienė

KVIEČIAMI ir RAGINAMI BALSUOTI VISI JAV GYVENANTYS LIETUVIŲ KILMĖS ASMENYS IR JŲ SUTUOKTINIAI.

Pagal LB Philadelphia apylinkės turimą sąrašą, šią savaitę išsiųsti rinkimų biuleteniai, kandidatų sąrašas ir kandidatų pasisakymai. Gavę rinkimų informaciją, galite balsuoti paštu arba asmeniškai.

JEIGU JAV LB TARYBOS RINKIMŲ INFORMACIJOS PAŠTU NEGAVOTE, PRAŠOME RAŠYTI D. Paškevičiui rendarj@aol.com arba D. Jakienei jakasdr@aol.com ir balsavimo informacija Jums bus pasiųsta internetu arba galite balsuoti asmeniškai šv. Andriejaus parapijoje nurodytu laiku.

BALSAVIMAS ASMENIŠKAI:
Philadelphia apylinkėje bus galima balsuoti asmeniškai šv. Andriejaus
parapijos salėje
sekmadienį, gegužės 10 d., nuo 12:00 iki 2:00 val. p.p.
šeštadienį, gegužės 16 d. nuo 10:00 iki 12:00 val. ryte,
sekmadienį, gegužės 17 d. nuo 12:00 iki 2:00 po pietų.
Šv. Andriejaus parapijos adresas: 19th ir Wallace Streets,Philadelphia, PA 19130.

BALSAVIMAS PAŠTU:
Prašome:
1. Užpildyti pareiškimą.
2. Perskaitę kandidatų pasisakymus, balsuoti kortelėje už ne daugiau kaip 7 kandidatus.
3. Įdėti balsavimo kortelę į neadresuotą vokelį, kurį užlipinus įdėti į antrą adresuotą voką kartu su pareiškimu ir pasiųsti paštu. Pašto
antspaudas ne vėlesnis, kaip gegužės 17 dienos.
LB Philadelphia apylinkė yra JAV LB Pietryčių apygardos II balsavimo rajone kartu su LB Baltimore ir Washington, DC apylinkėmis. Šiame rajone yra 7 kandidatai ir balsuojama už 7 kandidatus. Ar visi 7 bus išrinkti priklausys nuo balsuotojų skaičiaus. Visose JAV valstijose renkama 60 LB Tarybos narių. Suskaičiavus visus rinkimų balsus JAV LB Vyriausioji rinkimų komisija nustatys Tarybos atstovų skaičių kiekvienoje LB apygardoje. Visų JAV LB Tarybos kandidatų sąrašą ir informaciją apie JAV Lietuvių Bendruomenės plačią veiklą galite rasti www.javlb.org

Sendaikčių turgus

GEGUŽĖS 16 d., šeštadienį – SENDAIKČIŲ TURGUS ŠV. ANDRIEJAUS PARAPIJA PAREMTI (Prašome įsidėmėti šią naują datą nukeltą nuo gegužės 2 d.)

Dainų šventė Lietuvoje

LIETUVOS TŪKSTANTMEČIO DAINŲ ŠVENTĖ „AMŽIŲ SUTARTINĖ“

Lietuva - dainų šalis. Tokia ji laikoma nuo seno. Pirmieji metraščiai, dar neištarę Lietuvos vardo, bet paminėję baltų gentis, ir XIX-XX a. istoriniai šaltiniai, svetimšaliai keliauninkai ir savi atgimstančio tautinio sąjūdžio šviesuoliai atkreipė dėmesį į lietuvių tautos dainingumą bei jos gyvenimą nuolat palydinčios liaudies dainos grožį. Iki šiol tūkstantmetės dainos tebeskamba Lietuvos kaime, ir niekas kitas taip neperteikia lietuvio pasaulėjautos, kiek nostalgiško charakterio, subtilaus grožio ir gėrio suvokimo, kaip daina.

Nenuostabu, kad turime Dainų šventę. Ją simboliškai galima būtų prilyginti karūnai, telkiančiai ir vienijančiai visos šalies kuriančius žmones – dainininkus, šokėjus, instrumentinės muzikos atlikėjus, liaudies meistrus, aktorius, kompozitorius, rašytojus, choreografus, dailininkus, režisierius - mėgėjus ir profesionalius menininkus. Įžvelgiama ir Dainų šventės bei senųjų Graikijos olimpinių žaidynių dvasios, didingumo, masto paralelė.

Pirmoji Dainų šventė surengta 1924 m. Kaune, kur susirinko trys tūkstančiai dalyvių ir dešimt tūkstančių žiūrovų. Per 85 metus ji išaugo į įspūdingą kultūros sąjūdį.

Dainų šventė Lietuvoje surengiama kas ketveri metai. Jos programą sudaro pamatinės dalys – Folkloro diena, kurioje visa geografine ir žanrine įvairove išsiskleidžia tradicinė kultūra, Ansamblių vakaras, teatralizuota, stilizuota forma pateikiantis liaudiško prado programą, Šokių diena – jos pagrindas profesionalių choreografų sukurtos ir didelėje aikštėje gražiausius raštus išrašančios šokių kompozicijos ir Dainų diena, į vieną milžinišką chorą suburianti per 15 tūkstančių dainininkų, atliekančių harmonizuotas liaudies dainas, lietuvių profesionaliosios muzikos aukso fondo ir šiuolaikinių autorių vokalinę muziką. Išskirtinė jos ypatybė – dainavimas a cappella. Šventės programą papildo Liaudies meno paroda, nacionalinio instrumento - Kanklių popietė, pučiamųjų orkestrų koncertai ir paradai, mėgėjų teatrų spektakliai, profesionaliosios kūrybos renginiai, šventės dalyvių eitynės. Ji nuolat atsinaujina.

Lietuvos, drauge su kaimyninių Baltijos šalių – Estijos, Latvijos, Dainų švenčių tradicija nuo 2003 metų tapo UNESCO pripažinta Pasaulio nematerialiosios kutūros paveldo vertybe.

Dainų šventė “Amžių sutartinė” yra 18-oji. Ji – neeilinė, nes, kaip visuotiniausia nacionalinės kultūros išraiška, pasirinkta svarbiausiu Lietuvos vardo Tūkstantmečio minėjimo akcentu. Šventės pavadinimas atspindi prigimtinį lietuvių tautos darnos jausmą – žmonių tarpusavyje ir su juos supančia aplinka, gamta, - kuris bene tobuliausiai įsikūnijo senosiose unikaliose lietuvių polifoninėse giesmėse – sutartinėse, kaip ir gebėjimą sutarti, kuris gelbėjo ją pačiuose sudėtingiausiuose valstybės istorijos skersvėjuose.

Liepos 1–6 dienomis Vilniuje ir Kaune vyksiančiuose šventės renginiuose dalyvaus per 40 tūkstančių žmonių. Ji prasidės profesionaliosios kūrybos renginių ciklu, kuris simboliškai atkuria Lietuvos kelią nuo senosios baltiškosios iki šiuolaikinės vakarietiškosios kultūros. Folkloro diena skirta įvairialypei Žemės semantikai. Ansamblių vakaras ir Šokių diena atskleidžia ciklinio ir istorinio laiko tėkmę. Parengtos Moksleivių dainų dienos, modernizuoto folkloro, teatrų ir kitos naujos programos.

Šventės kulminacija – Dainų diena. Didžiulėje, specialiai pastatytoje Vingio parko estradoje 18 tūkstančių dalyvių dainuos gražiausias buvusių Dainų švenčių dainas ir naujus Tūkstantmečiui skirtus kūrinius.

Dalyvauti Dainų šventėje – didelis kiekvieno žmogaus, puoselėjančio nacionalinę kultūrą troškimas. Per šventę atsiskleidžia šalies esmė – dalyviai pasipuošia tautiniais rūbais, juos vienija daina ir šokis, pasididžiavimas savo valstybe. Nenusakomą emocinio bendrumo jausmą drauge su dalyviais išgyvena ir dešimteriopai daugiau į renginius skubančių, žiniasklaidos kanalais ją stebinčių žiūrovų – kone visa Lietuva.

Lietuvos liaudies kultūros centras